vortinklis

vórtinklis sm. (1) Rtr, BŽ90, NdŽ, KŽ, DŽ¹, DūnŽ, Plv, vortinklỹs (3^a) KBII74, K, Rtr, NdŽ žr. voratinklis: 1. SD239, R, R332, MŽ, MŽ446, P, D.Pošk, S.Dauk, N, LL136, L, Rtr, NdŽ, KŽ Liūb pilnos tos palubės būs vórtinklių Kl. Jei tik pamatau vórtinklį, tujau už šluotos i kabinu Sd. Nubrauk norintais tus vórtinklius iš kerčių NmŽ. Dideliausis vórtinklis antai kertė[je], o negal prigauti (per aukštai) End. Tuos vórtinklius tik išblaškai, ir vėl jų yr Bt. Vórtinklį iš palubės ištrauks – senų laikų vaistai Up. Pirštą įsipjauni, paimi vórtinklio, uždedi, i sugyja Šd. Antdėjo vórtinklį iš po balkio, degino karpą Yl. Lauke bobų vasara – vórtinkliai skraido Rs. Rudenop miške vórtinkliai ir už nosės užsikabina Pln. O kam tos jų (svotų) kvietkos? – Vortinkliáms šluostyti JV533. Apžels staklelės vortinklė̃liais, pelės drobelės aukštam svirnely JD79. Apsirėdęs buvau stiklinėmis kurpėmis,… vortinklė̃lių kelinėms Jrk38. Vortinkliùkas NdŽ. | prk.: Sutarimai mūs tai ploniausi vortinkliai V.Kudir. ^ Kažkas man ant akių kai vortinklỹs užeina Skr. Marškiniai susinešioję kaip vortinklỹs Snt. Papuoliau kaip musis į vórtinklį Trkn. Įpainiojo kaip voras musę į vórtinklį Klvr. Ceikis (audeklas) skystas kaip vortinklỹs KII38. Muselė į vórtinklį įkliūna, bimbalas kiaurai praleka (smulkus sukčius sėda į kalėjimą, stambus – ne) Vkš. Vabolus (Vabalus PrLXVII27) leidžia, muses spendžia vortinkliu (mažuosius vagis pagauna, o didžiuosius paleidžia) B634. 2. Užejo toks maras, aptraukė [ąžuolus] tokiais vórtinkliais Krž. Kandys įsikrausto į korius, padirba sau ten takus ir aptraukia juos vortinkliais A1885, 203. 3. Taisydamas vortinklius ant tėvų, Gustavas nepamiršo ir Marės V.Kudir. 4. BŽ90, NdŽ, KŽ žr. vortinklė 2.